Mano katalogas

Vardas
Slaptažodis
> Registruoti vartotoją
> Prisiminti slapražodį




Turistas.lt

Rekomenduojame aplankyti

Skalių kalnas

Skalių kalnas Geomorfologinė gamtos vertybė Joniškėlyje
Tai dolomito atodanga Mūšos dešiniajame krante.

Antalieptės hidroelektrinė

J.Nemanio nuotrauka "Antalieptės HE" Architektūrinis kultūros paveldas Zarasuose
Už Antalieptės 500 m, buvusio Gaidelių dvaro laukuose, 1959 m. prie Šventosios upės buvo pastatyta viena tuo metu stambiausių Pabaltijyje kalnų tipo hidroelektrinė (2620 KV galingumo). Vanduo slėgimine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis (35 m.) aukščio.

Koplytėlės akmuo

Koplytėlės akmuo Mitologinis kultūros paveldas Raseiniuose
Akmuo netaisyklingo daugiakampio formos, 4,5 x 4 m dydžio, 2,2 m aukščio. Pagal padavimus, ant akmens buvo aukojama.

Paminklas Danieliui Dolskiui

NO IMAGE Architektūrinis kultūros paveldas Kaune
Skulptorius R. Kvintas. Skulptūra pastatyta atminti pirmąjį Lietuvos estrados artistą.

Karo istorijos muziejaus kiemelis

NO IMAGE Karo istorijos objektai Kaune
Čia pastatyti paminkliniai biustai žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, dega Amžinoji ugnis, mediniai kryžiai mena žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę.

Žalsvasis šaltinis

Žalsvasis šaltinis Šaltinis Pasvalyje
Tai didžiausias šaltinis pasvalio rajone ir giliausias Lietuvos urvas. Jo dabartinis gylis - 20 m. Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante, Pasvalio mieste, šalia Kalno gatvės. Iš urvo tekanti versmė įteka į Lėvens upę. Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Iš smegduobės apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą.

Puntuko akmuo

Puntuko akmuo Akmuo Anykščiuose
Labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas dunkso 5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante, Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens).

Penkiolikos kamienų liepa

Penkiolikos kamienų liepa Medis Akmenėje
Papilės dvaras ir miestelis rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau XVI a. 1702 m. miesteliui suteiktos prekybos privilegijos, leista rengti turgus ir muges. Papilė itin išaugo XIX a. pabaigoje, nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Iki 1842 m. dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui. Dvariškiai didžiavosi parku. Išliko tik dalis jo. Papilės parko likučiai yra Papilės miestelio Liepų gatvės dalyje, dešiniajame Ventos upės krante. Šio parko įžymybė – penkiolikakamienė liepa. Tai medis – gamtos paminklas.

Žemaitkiemio dvaras

Žemaitkiemio dvaras Architektūrinis kultūros paveldas Babtuose
Dvaras stovi Nevėžio dešiniajame krante, apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų. Dvarą prie Babtyno kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. 1999 m. dvarą atkurti ėmėsi M.Šventoraitis, kuris ir gyvena šiame dvare.

Daugiau lankytinų objektų

Informacijos talpinimas


Dėl informacijos talpinimo Lietuvos turizmo išteklių kataloge prašome kreiptis el. paštu katalogas@turizmoakademija.lt arba telefonu +370 677 25652

Information supply


For information supply purposes in Lithuanian tourism resources directory please contact by e-mail: katalogas@turizmoakademija.lt or phone: +370 677 25652